ryzavotis

×rýzavotis, -ojasi, -ojosi (hibr.), ryzavótis, -ójasi, -ójosi ginčytis, priešgyniauti: Ar neeisi, dar čia ryzavósys kaip kalakutas, t. y. pryšinsys J. Rýzavojos, rýzavojos, o kaip gavo į kailį, dėlto taip begalinti dirbti, kaip Dieve padėk! Lkv. Nerýzavokis su munim, bet eik pry darbo Šv. Kaip tik suseita, teip i rýzavojas tujau NmŽ. ║ rėkauti, burbuliuoti (apie kalakutus): Kalakutai ryzavojas ir blerma, marma tarp savęs, t. y. didžiuojas, baras prieš kits kitą J.